Laikas rinktis, kartoju kas diena, bet blogiausia, kad nežinau koks gi turi būti tas manasis pasirinkimas. Kokius prakeiktus man lygius pasirinkti. Ką man reiks daryti toliau? Kaip aš ištemsiu gimnazijoje dar du metus su puse? Niekada tikriausiai nesugebėsiu sau atsakyti į šitą klausima. Noriu tinkamai nuspręsti, bet mano emocijos tiesiog to neleidžia. Norisi imti ir apsiverkti dėl to ką man reiks daryti. Aš tokia pasimetusi. Nežinau nieko. Nežinau ko noriu, ką man rinktis, kaip reiks toliau eiti į mokykla. Kartais norisi tiesiog pasiduoti ir viską mesti. O gal nereikia nieko net mesti, nes vos paėmus į rankas viskas iš jų slysta. Po mano laimingo žmogaus kauke slepiasi pasimetusi asmenybė, kuri bijo savo ateitis. Bijau ją sužlugdyti pasirinkusi netinkamai. .
Norėčiau daugelio paklausti patarimo. Žinau, jie sakytų kas man geriausia, bet aš noriu apsispręsti pati. Tai mano sprendimas ne jų. Kas kart man pagalvojus apie tai akyse ima kauptis ašaros ir sau užduodu klausimus ką man daryti? Kodėl viskas taip? Žinau, daugumai sunku pasirinkti, bet tikriausiai kiekvienam savo patirtis yra pati didžiausia. Todėl, šitą laiko išbandymą bandysiu priskirti prie patirties. Tikiuosi ji bus nusisekusi, o gal nelabai. Tiesiog norėčiau pasitraukti iš to kelio. Tiesiog imti ir būti pragyvenusi tą sunkiausia pasirinkimų laikotarpį, bet negaliu.
Laikas vienu metu slenka labai lėtai ir tiesiog žaibiškai. Atrodo mokykloje jau suolus trinu ne du mėnesius su trupučiu, o žymiai daugiau. Kita kart pagalvoju, kad jau tuoj pusmečio galas. Reikia šiek tiek susiimti su pažymiais, bet ne visada pavyksta. Mano siela ir jausmai tokie pasimetę. Nuovargis daro savo. Kasdiena jaučiuosi vis silpnesnė. Nesinori keltis ir eiti į mokykla. Dažniausiai kasdien nusimato bent po vieną kontrolinį. Nekalbu apie tas dienas, kai išpuola, kad vos ne kiekvieną pamoką rašai. Sunkus. Labai. Pavargau. Bet kas nepavargo?
Laikas spaudžia.
O aš nežinau.
Ir vėl galvoju apie tai.
Prašau pagalbos aš visų,
Bet mintys nubloškia kitur.
Ir vėl aš pavargstu.
Žmogau, atstoki nuo manęs, rėkiu!
Aš pavargau, nebegaliu
Leisk man pailsėti.
Aš jau nebegaliu.
Prašau, kartoju
Su lašeliu karčiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą